Pagrindinės žinios apie šaldytuvo priežiūrą ir paleidimą

1. Kondensato temperatūra
Kompresoriaus sistemos kondensacijos temperatūra reiškia temperatūrą, kuriai esant šaltnešis kondensuojasi kondensatoriuje, o atitinkamas šaltnešio garų slėgis yra kondensacijos slėgis.
Kondensacijos temperatūra yra vienas iš pagrindinių veikimo parametrų šaldymo cikle. Dėl nedidelio kitų projektinių parametrų diapazono faktinio šaldymo įrenginio kondensacijos temperatūra gali būti laikoma svarbiausiu veikimo parametru. Tai tiesiogiai susiję su šaldymo įrenginio aušinimo poveikiu, saugumu ir patikimumu. ir energijos suvartojimo lygius.
2. Garavimo temperatūra
Garavimo temperatūra reiškia temperatūrą, kai šaltnešis išgaruoja ir užverda garintuve, kuri atitinka atitinkamą garavimo slėgį. Garavimo temperatūra taip pat yra svarbus parametras šaldymo sistemoje.
Idealiu atveju garavimo temperatūra yra šaldymo temperatūra, tačiau aušalo garavimo temperatūra faktiškai veikiant yra šiek tiek žemesnė už šaldymo temperatūrą 3–5 laipsniais.
3. Siurbimo temperatūra
Siurbimo temperatūra reiškia temperatūrą, kai šaltnešis patenka į kompresorių, kuri paprastai yra aukštesnė už garavimo temperatūrą. Kadangi garavimo temperatūra yra šaltnešio prisotinimo temperatūra, o įsiurbimo temperatūra yra perkaitintų dujų temperatūra, šiuo metu šaltnešis tampa perkaitintomis dujomis. Šiuo metu skirtumas tarp įsiurbimo temperatūros ir garavimo temperatūros yra įsiurbimo perkaitimas.
4. Perkaitinti
Perkaitimo apibrėžimas: reiškia temperatūros skirtumą tarp žemo slėgio pusės ir garų temperatūrai jautrioje lemputėje.
Perkaitimo matavimo metodas: išmatuokite garavimo slėgį padėtyje, kuri yra kuo arčiau temperatūros jutiklio lemputės, paverskite rodmenį į temperatūrą ir atimkite temperatūrą iš tikrosios temperatūros, išmatuotos temperatūros jutimo lemputėje. Perkaitimas turi būti tarp 5-8 laipsnio.
5. Peršalimas
Peršalimo laipsnio apibrėžimas: skirtumas tarp prisotinto skysčio temperatūros, atitinkančios kondensatoriaus kondensacijos slėgį, ir tikrosios skysčio temperatūros prie kondensatoriaus išleidimo angos.
Inžinerijoje išmetamųjų dujų slėgis paprastai laikomas apytiksliu kondensacijos slėgiu, o skirtumas tarp prisotinto skysčio temperatūros, atitinkančios išmetamųjų dujų slėgį, ir skysčio temperatūros prie kondensatoriaus išleidimo angos laikomas peršalimo laipsniu. Šio aproksimavimo priežastis yra ta, kad slėgio kritimas kondensatoriuje yra mažas, palyginti su garintuve. Oru aušinamiems kondensatoriams tinkamesnis 3–5 laipsnių peršalimo laipsnis. Kai šaldymo sistema cirkuliuoja normaliai, kondensatoriaus išėjimas paprastai turi tam tikrą peršalimo laipsnį.
6. Siurbimo perkaitimo poveikis
Jei siurbimo sistemoje nėra perkaitimo, dėl to gali tekėti skystis ir netgi sukelti šlapio smūgio skysčio smūgį, kuris gali pažeisti kompresorių. Norint išvengti šio reiškinio, reikalingas tam tikras įsiurbimo perkaitimo laipsnis, kad į kompresorių patektų tik sausi garai (nustatoma pagal šaltnešio pobūdį, perkaitimo buvimas reiškia, kad skystas šaltnešis išgaruoja).
Tačiau per didelis perkaitimo laipsnis turi ir trūkumų. Esant dideliam perkaitimo laipsniui, padidės kompresoriaus išleidimo temperatūra (išmetimo perkaitimas), o pablogėjus kompresoriaus eksploatavimo būklei sumažės jo tarnavimo laikas. Todėl siurbimo perkaitimas turėtų būti kontroliuojamas tam tikru diapazonu.
Išsiplėtimo vožtuvas nustato temperatūros skirtumą tarp grąžinamo oro temperatūros ir tikrojo garavimo slėgio (atitinkančio prisotinimo temperatūrą) per temperatūros jutimo dalį, esančią ant kompresoriaus grįžtamojo oro vamzdžio arba garintuvo išleidimo angos (temperatūros skirtumas yra įsiurbiamo oro perkaitimas) ir nustatyti Plėtimo vožtuvo atidarymo reguliavimas pagal fiksuotą perkaitimą prilygsta garintuvo skysčio tiekimo reguliavimui ir galiausiai įsiurbimo perkaitimo valdymui.
Dabar kai kurie modeliai (pavyzdžiui, dažnio keitimas kelių linijų) taip pat turi išsiplėtimo vožtuvus, kurie specialiai valdo kondensato peršalimo laipsnį. Kai peršalimo laipsnis yra nepakankamas, padidinkite peršalimo kontūro išsiplėtimo vožtuvo atidarymą, kad padidintumėte išpurškiamo skysčio kiekį, kad atvėsintumėte šaltnešį pagrindinėje grandinėje ir pagerintumėte kondensacijos efektą.
Šaltnešio temperatūra garintuve turi didelę įtaką aušinimo efektyvumui. Kiekvienam jo mažėjimui 1 laipsniu galia turi būti padidinta 4 procentais, kad būtų sukurta tokia pati aušinimo galia. Todėl, jei sąlygos leidžia, atitinkamai padidinkite garinimo temperatūrą. Pravartu būtų padidinti šaldymo sistemos efektyvumą.
7. Garavimo temperatūros reguliavimas
Garavimo temperatūros reguliavimas yra skirtas reguliuoti garavimo slėgį faktiškai veikiant, ty reguliuoti žemo slėgio manometro slėgio vertę. Eksploatacijos metu šiluminio plėtimosi vožtuvo (arba droselio vožtuvo) atidarymas reguliuojamas žemo slėgio slėgiui reguliuoti. Jei išsiplėtimo vožtuvo atsidarymo laipsnis yra didelis, pakyla garavimo temperatūra, taip pat pakyla žemas slėgis ir padidės aušinimo talpa; jei išsiplėtimo vožtuvo atsidarymo laipsnis mažas, garavimo temperatūra mažėja, žemas slėgis taip pat mažėja, o aušinimo galia mažėja.
8. Garavimo temperatūrą įtakojantys veiksniai
Faktiškai veikiant šaldymo įrenginiui, garavimo temperatūros keitimas yra labai sudėtingas. Be to, kad jį tiesiogiai valdo plėtimosi vožtuvas (droselinis vožtuvas), jis taip pat yra susijęs su aušinamo objekto šilumos apkrova, garintuvo šilumos perdavimo plotu ir kompresoriaus galia. susijęs. Pasikeitus vienai iš šių trijų sąlygų, garavimo slėgis ir šaldymo sistemos temperatūra neišvengiamai atitinkamai pasikeis. Todėl, norėdamas užtikrinti stabilų garavimo temperatūros veikimą nurodytame diapazone, operatorius turi laiku žinoti garavimo temperatūros kitimą. Pagal garavimo temperatūrą Pagal kintantį sistemos dėsnį, garavimo temperatūrą galima reguliuoti laiku ir teisingai.
9. Šilumos apkrovos įtaka garavimo temperatūrai
Šilumos apkrova reiškia vėsinamo objekto šilumos išsiskyrimą. Padidėjus šilumos apkrovai, o kitoms sąlygoms nesikeičiant, padidės garavimo temperatūra, padidės ir žemo slėgio slėgis, taip pat padidės siurbiamųjų dujų perkaitimas. Šiuo atveju išsiplėtimo vožtuvą galima atidaryti tik siekiant padidinti aušalo cirkuliaciją, tačiau plėtimosi vožtuvo negalima uždaryti, kad sumažintumėte žemą slėgį dėl padidėjusio žemo slėgio. Tai padidins įsiurbimo perkaitimą, padidės išmetamųjų dujų temperatūra ir pablogės darbo sąlygos. Reguliuojant išsiplėtimo vožtuvą, reguliavimo suma kiekvieną kartą neturėtų būti per didelė, o po reguliavimo jis turi būti naudojamas tam tikrą laiką, kad būtų parodyta, ar šilumos apkrova ir aušinimo galia yra subalansuoti.
Šaldymo kompresoriaus energijos pokyčio įtaka garavimo temperatūrai. Padidinus šaldymo kompresoriaus energiją, atitinkamai padidės ir kompresoriaus siurbimo galia. Kai kitos sąlygos nesikeičia, aukštas slėgis padidės, o žemas slėgis mažės. Atitinkamai sumažės ir garavimo temperatūra. Norint ir toliau išlaikyti gamybos procesui reikalingą garavimo temperatūrą, būtina atidaryti didelį išsiplėtimo vožtuvą, kad žemas slėgis būtų padidintas iki nurodyto diapazono. Šaldymo kompresoriui padidinus energiją tam tikrą laiką veikti, nukritus vėsinamo objekto temperatūrai, palaipsniui mažės garavimo temperatūra ir žemas slėgis (išsiplėtimo vožtuvas nereguliuoja). Taip yra dėl to, kad mažėja vėsinamo objekto temperatūra ir sumažėja šilumos apkrova. . Šiuo atveju jo nereikėtų painioti su slėgio kritimu, o tai reiškia, kad skysčio tiekimo nepakanka, kad būtų atidarytas išsiplėtimo vožtuvas, kad padidėtų skysčio tiekimas. Vietoj to, išsiplėtimo vožtuvas turi būti uždarytas, kad sumažėtų šaldymo kompresoriaus energija.
10. Šilumos perdavimo ploto kitimo įtaka garavimo temperatūrai
Šilumos perdavimo plotas daugiausia reiškia garintuvo išgarinimo plotą, o šilumos perdavimo ploto pasikeitimas daugiausia reiškia garavimo srities dydžio pasikeitimą. Sukomplektuotame šaldymo įrenginyje garavimo zona dažniausiai yra fiksuota, tačiau faktiškai veikiant dėl ​​nepakankamo skysčio tiekimo ar alyvos kaupimosi garintuve garavimo zona nuolat kinta. Garavimo ploto didėjimo ir sumažėjimo įtaka garavimo temperatūrai iš esmės yra panaši į šilumos apkrovos didėjimo ir mažėjimo įtaką garavimo temperatūrai. Didėjant garavimo plotui, pakyla garavimo temperatūra; sumažėjus garavimo plotui, mažėja garavimo temperatūra. Norint palaikyti reikiamą temperatūrą, reikia sureguliuoti energijos ir išsiplėtimo vožtuvą, ištuštinti ir išvalyti garintuvą, kad būtų išlaikytas santykinis šilumos perdavimo ploto ir aušinimo pajėgumo balansas.
11. Garavimo slėgio ir garavimo temperatūros ryšys
Kuo mažesnis garavimo slėgis (žemas slėgis), tuo žemesnė garavimo temperatūra.
Ryšys tarp garavimo temperatūros ir aušinimo pajėgumo yra toks: kai šaltnešio srautas yra pastovus, kuo žemesnė garavimo temperatūra, tuo didesnis temperatūrų skirtumas nuo šilumos apkrovos (karšto oro) ir tuo didesnis aušinimo pajėgumas. Kitaip tariant, kuo mažesnis garavimo slėgis, tuo didesnė aušinimo talpa, o tas pats šaltnešis su ta pačia masė išgaruoja esant skirtingoms temperatūroms, o jo latentinė garavimo šiluma skiriasi. Kuo žemesnė garavimo temperatūra, tuo didesnė latentinė garavimo šiluma ir stipresnis šilumos sugerties pajėgumas.
Kondensacijos temperatūra: 40 laipsnių, perkaitimo laipsnis: 10 laipsnių, peršalimo laipsnis: 5 laipsniai, o kitos sąlygos nesikeičia, garavimo temperatūros kitimo įtaka kompresoriaus aušinimo galiai, galiai ir COP.